- stirnoti
- stirnóti, -ója, -ójo 1. tr. Tvr sunkiai nešti: Ne tokiam vaikui tokias naštas stirnót Ml. Einu keliu, daboju – vilkas baroną stirnója Dglš. Tai, kai buvo vaikeliai, tai nereikdavo [v]anduo stirnot TDrIV242(Prng). 2. tr. Tvr sunkiai kelti, kilnoti: Stirnódamas sienojus patrūkau Dsn. 3. intr. sušalus stirenti: Kad ne momutė, tai būtūt stirnóję be kailinių Plš. \ stirnoti; pastirnoti; užstirnoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
